Dar viena istorija prasidėjusi beveik sostinės centre, pasislėpusi po akmeniniais laiptais ir vieną
>dieną netikėtai iškišusi savo bailų snukutį lauk. Laukinė trispalvė katė į pasaulį išvedė keturis
>linksmus „šnypštukus“! Užbėgant įvykiams už akių, pasakysime, kad trispalvė mamytė neseniai buvo
>sterilizuota, tad daugiau tame kieme, iš po laiptų nebelandžios vis nauji, niekam nereikalingi spalvoti
>kačiukai.
>
>Bet būtų baisiai liūdna šiems, jau pasaulį išvydusiems kačiukams leisti tiesiog sulaukėti, ir vargti beglobio
>gyvenimą gatvėje, todėl mažyliai sulaukę laisvos vietelės atkeliavo į „Naminukų“ globą!
>
>Meluotume, jei pultume pasakoti, apie kačiukų jaukumą ir neišpasakytą meilumą žmogui. Tarpusavyje
>mažyliai duodasi, šoka polkutes, eina grumtynių, pasipyksta ir susitaiko, bet žmogus kol kas jiems atrodo
>per didelis, per keistas ir kiek baisokas. Ką jau čia baisokas, tikras baubas! O baubus kačiukai gąsdina
>šnypštimu. Žinoma, pamatę, kad niekas nieko blogo nelinki, nusiramina, įdėmiai spokso, gali sutikt ir
>pažaisti kartu mažumėlę, bet tam, kad eitų kartu miegoti ir murktų užsikabaroję ant kaklo, prireiks šiek
>tiek laiko.
>
>Mažylė Rio turi nuostabaus švelnumo tigrinio rašto kailiuką, ir, rodos, jau dabar apsiginklavusi žiemai.
>Tačiau mes tikimės, kad žiemos lauke jai niekada neteks pajausti, kad likimas jai turi būti paruošęs puikią
>dovaną- Tave, mielasis šeimininke. Tiesa, Rio dar nežino, koks geras ir švelnus žmogus jai gali būti, todėl
>vos priartėjus, susigūžia ir šnypščia kaip mažas gyvačiokas. Bet Rio dar beveik kūdikis, jai vos 1,5 mėn.,
>todėl net neabejojame, kad parodžius daugiau rūpesčio, mažylė netrukus taps jauki katytė ir pasitikės
>Jumis taip, kad nors „imk į žvalgybą”!