Pažiūrėtum ir vargiai patikėtum, jog ši maža dručkė kartu su savo broliukais gimė ne šiltomis namų sąlygomis, o apleistoje statybvietėje. Jų mama - sulaukėjusi, baikšti kalytė.
Bet liūdnose lauko istorijose visada galima rasti ir kažką gražaus: štai, pavyzdžiui, šie mažyliai statybvietėje turėjo ne tik mamytę, bet ir atsidavusį tėtį. O taip pat ir kelis globėjus, kurie šią šeimynėlę rado visai atsitiktinai ir pradėjo rūpintis jų likimu: kiekvieną dieną juos lankyti, šerti ir, kiek tik įmanoma, prižiūrėti lauko sąlygomis.
Šie globėjai ir kreipėsi į „Naminukų“ organizaciją, prašydami pagalbos surasti mažyliams namus. Ši šeimynėlė gyveno netoli Perkūnkiemio. Iš pradžių kompanija buvo ne maža - 5 šuniukai, tačiau vieną dieną juos šeriantys žmonės šuniukų berado jau tik tris. Kur dingo kiti du mažiukai - nežinia, bet supratome, jog laukti nebėra ko ir reikia kuo skubiau ieškoti globos, kad šuniukams namų sąlygomis būtų galima saugiai dairytis tikrų šeimininkų. Nuoširdžiai dėkojame į mūsų pagalbos prašymą atsiliepusiems globėjams!
Ši gražuolė svečiuojasi Gabrielės namuose ir laukia tikrų šeimininkų. Kalytė jau valgo savarankiškai, yra „nukirminuota” ir pakankamai „spitri”, užaugusi bus vidutinio ūgio (tiek jos mamytė, tiek tėtis yra šiek tiek aukščiau kelių). Šie „meškinukai” statybvietėje ne tik gulėjo bambas išvertę, bet ir mokėsi sargavimo įgūdžių - globėjus visad pasitikdavo vaikiškai amsėdami, tačiau dovanojami ji bus ne tik kaip sargas, bet kaip geriausia draugė!
