Dovanojamas šunelis Marlis

Išdavystė tapo mūsų kasdieniu palydovu- išduodame, esame išduodami. Kas tai per jausmas šunelis Marlis jau žino, nors dar visai jaunutis. Šeimininkai jį tiesiog atidavė, kaip nusibodusį daiktą. Dabar Marliukas jau atsigavęs, linksmas ir labai draugiškas. Tik štai Piktoji Teta Išdavystė vis dar gniaužia širdelę ir Marlis vaikšto paskui žmogų lyg „sekiojanti uodegėlė“, kad jo vėl nepaliktų, neišduotų. Todėl ir nemėgsta likti vienas namuose, bijo, kad jo Žmogus nebegrįš. Marliui nuostabiausia būtų apsigyventi nuosavoje valdoje, kur galėtų bėginėti po kiemą per dienelę, kantriai laukdamas šeimininko.

VŠĮ "Penkta koja"