Katinėliui Briliui jau 6 mėnesiai. Paklausite, kodėl jau?- Juk pati jaunystė! O gi todėl, kad Brilis visą
vaikystę praleido ne su tikrais šeimininkais, o globoje, nežinantis, kur ta tikroji, tik jam vienam skirta
vietelė.
Jo skaudi istorija prasidėjo gatvėje, Jeruzalės mikrorajone, gausioje sunkiai sergančių kačiukų
šeimynėlėje. Turbūt tai buvo viena sunkiausių „Naminukų“ istorijų kai reikėjo spręst: gelbėti ar ne,
kačiukus, kurie ateityje dėl uždelstos ligos gali likti visiškai akli ir jų gali niekam nebereikėti. Žinoma, kad
negalėjome nesuteikti šanso ir esame dėkinga globėjai Agnei, kuri sutiko visą šeimynėlę priimti į globą ir
ryžtingai gydyti. Visi kačiukai pasveiko ir visi mato! Galbūt ne taip puikiai kaip kiti, bet mato.
Deja, kaip ligos randas, ne visų kačiukų akytės liko skaidrios ir gražios. Viena Brilio akytė neskaidri,
tačiau kita- graži gintaro geltonumo ir šis menkutis jo trūkumas visiškai netrukdo puikiai orientuotis ir
matyti! Brilis mano, kad svarbiausia- jo švelnus kaip šilkas ir juodas kaip naktis purus kailiukas, ir lai jokie
menkniekiai jam nesutrukdo atrasti savus žmones.Brilis sunerimęs. Jau penki jo broliukai ir sesutė iškeliavo į savo tikruosius namus, o jis vis lieka laukti.
Kokia neteisybė, kad nepaisant to, jog nesi blogesnis už kitus, ne visada ta laimė nusišypso taip pat
greitai.
Brilis- labai atsargus katinėlis, kadangi nuo pat vaikystės matė daug šilto ir šalto, aklai pasitikėti žmogumi
negali. Tam reikia laiko. Jis kantrus, moka laukti, todėl prašo šiek tiek kantrybės ir būsimų šeimininkų.
Prašo nenusivilti, jei porą dienelių jis sugalvos pagyventi kur nors už sofos: tai toks įsidrąsinimo ritualas,
paaiškintų Brilis. Su kiekviena diena žingsnelių skaičius iki Jūsų būtų vis didesnis, kol vieną dieną Jis
suprastų: kad šįkart Jūs esate jo žmogus, kad nei namai, nei Jūs niekur nedingsit, kad čia su Jumis jam
saugu!
Brilis paskiepytas, kastruotas, ramus, tvarkingas, daro tik į dėžutę.
