Janinos Juzėnienės knyga „Ubagėčka“ 2011 m. (276 p.) - tai knyga, kurioje sutelpa gyvenimas. Tiesa, ne XXI a. peripetijos, o aprašomas kiek senesnis, jau pamažu primirštamas tarpukario laikmetis. Po taikliai parinktu pavadinimu ,Ubagėčka‘‘ – ne tik slypi intriga, bet ir tarsi užsimenama, kad skaitytojo rankose prabus gyvi įvykiai. Realizmu dvelkianti klasika, tik knygos autorė ne garsioji Žemaitė, o kol kas dar nėra plačiai žinoma Janina Juzėnienė. Jos rankraščiai virto knygomis, kurios jau turi savo skaitytoją. Praeities pasakos, kurios ,kitaip apvilktos‘‘ aktualios ir šiandien. Tačiau čia ne pasakos, čia vaizduojama realybė. Juk ir šiandien žmonės renkasi sau porą, įsimyli, dirba (gal ne taip sunkiai kaip anksčiau), vaikšto į šokius, skaičiuoja pinigus. Pasikeitė mūsų buitis, atsirado „skalbianka“, „mobiliakas“, „kompas“, „telikas“, tačiau neatsikratėme ydų, neįveikėme savo silpnybių. Daug diskusijų šiais laikais turėtų sukelti tuometiniai vyrų ir moterų santykiai. Juk santuoka, trunkanti amžinybę, šiais laikais vis labiau praranda savo vertę. Deja, rašytoja griežta: jei kas ir bando priešintis nusistovėjusioms taisyklėms, dažniausiai vis tiek likimas viską sustato į vietas. Feministė ir ašarą nubrauktų. Tikras praktinis realizmas. Aprašyta paprastų žmonių buitis, rūpesčiai, meilės istorijos, kultūra ir papročiai niekada nepraranda savo išliekamosios vertės – kuo ši knyga ir žavi.
„Ubagėčka“ - kaip gero medaus šaukštas tiems, kurie mėgsta J. Biliūną, Vaižgantą, Žemaitę.
Janina Juzėnienė 2009 m. išleido knygas „ Kaip aš viliojau ūkininkaitį“ (390p.), 2011 m. „Ubagėčka“ (276 p.), „Lošikas“ 2013 m. (388 p) , kurios pradžiugins ne vieną tokios prozos mylėtoją
