Katytė paprasčiausiai išmesta daugiabučio kieme. Iš pradžių tiesiog tūnodavo po mašinomis arba tupėdavo kiemo viduryje ir verkdavo. Verkdavo storu, nevilties ir skausmo kupinu balsu. Gal taip šaukėsi savo šeimininkų, gal taip kvietėsi pagalbos bet kokių žmonių. Sulaukusi nors menkiausio dėmesio, stengdavosi prisiglausti, įsmeigia savo salotines akeles ir garsiai paklausia: "Jaauuu?"- "Ar jau eisim pas tave į namus, aš noriu gyventi šalia tavęs". Bet niekas jos neišgirsta ir ji vėl eina, merkiama lietaus ar sniego, ieškoti sau šeimininko, kartais susisukdama į mažą kamuolėlį po balkonu ir bandydama nors kiek sušilti.
Įvyko mažas stebuklas ir Baltaletenė įsikūrė globėjos namuose Vilniuje. Buvo paskiepyta ir sterilizuota. Veterinaro nuomone jai kokie 3metukai. Rodos, galima būtų ramiai dairytis namučių, bet. katytė labai bijo vaikų ir kitų gyvūnėlių, o šiame prieglobstyje jų daug. Globėjos pastebėjimu, Baltaletenė yra mielumo, gerumo ir ramumo įsikūnijimas ir didžiulė lovos mylėtoja, voliojasi ir vartosi joje kaip tik gali. Jai glostymų ir šilumos reikia kaip oro. Nieko nedrasko, nevarto, tvarkinga ir tyli, pažaidžia jeigu užsiimi, bet pirma neprašys žaidimų, tik kantriai lauks. Neįmanoma neįsileisti jos į širdį. Galbūt tavo širdyje yra vietos jai?
